Pereiti prie turinio

PEPE.LT 💗

Paveiksliukai spalvinimui

  • Pradžia
  • Spalvinimas
  • Kontaktai

Žuvys spalvinimui 🐠

piesinukai žuvys spalvinti
image_printSpausdinti

Žuvų piešinukai spalvinimui, galima atsispausdinti. Žuvys yra vandens gyvūnai, turintys stuburą, žiaunas, pelekus. Dauguma žuvų yra šaltakraujės, todėl jų kūno temperatūra gali skirtis keičiantis aplinkos temperatūrai, nors kai kurie dideli aktyvūs plaukikai, pavyzdžiui, baltasis ryklys ir tunas, gali išlaikyti aukštesnę kūno temperatūrą. Žuvys gali akustiškai bendrauti viena su kita, dažniausiai šėrimo, agresijos ar piršlybų metu. Žuvys yr daugumoje vandens telkinių. Jų galima rasti beveik visose vandens aplinkose, nuo aukštų kalnų upelių iki giliausių vandenynų bedugnių ir net gelmių. Per amžius žuvys vaidino svarbų vaidmenį kultūroje, tarnavo kaip dievybės, religiniai simboliai, meno, knygų ir filmų objektai. Žuvis dažniausiai dievina berniukai, nes juos tėvai dažnai vedasi žvejoti ir vaikai žuvis pažįsta. Spalvinti žuvis gali ne tik berniukai, svarbu, kad vaikiui patiktų šis vandens gyvūnas.

Auksinė žuvelė spalvinti
Auksinė žuvelė spalvinti
Piešinukas 4 žuvys
Piešinukas 4 žuvys
Piktos, plėšrios žuvys spalvinimui
Piktos, plėšrios žuvys spalvinimui
Starkis (Sander lucioperca) spalvinti
Starkis (Sander lucioperca) spalvinimui. Ji dar žinoma kaip sterkas, yra plėšri žuvis, gyvenanti gėlame vandenyje Vakarų Eurazijoje. Jis gali išaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti iki 20 kilogramų. Sterkas yra ypatingas tuo, kad turi ilgą, smailų snukį ir dvi nugaros pelekus, iš kurių pirmasis yra spygliuotas. Sterkas minta įvairiomis žuvimis, įskaitant aukšles, stintas ir kitų žuvų mailiumi.
Žuvytės spalvinimui
Žuvytės spalvinimui
Lydeka piešinys, Esox lucius spalvinimui
Lydeka (Esox lucius) piešinys spalvinimui. Lydeka yra plėšri žuvis, gyvenanti Šiaurės pusrutulio gėlame vandenyje. Ji gali išaugti iki 1,5 metro ilgio ir 30 kilogramų svorio ar dar daugiau. Lydeka yra ypatinga tuo, kad turi ilgą, smailų snukį ir aštrius dantis. Lydeka minta įvairiomis žuvimis, įskaitant karšius, kuojas, raudės ir kitas.
Skrendanti skraiduolė žuvis (Exocoetidae) spalvinimui.
Skrendanti skraiduolė žuvis (Exocoetidae) spalvinimui. Žuvis skraiduolė yra pelaginė žuvis, gyvenanti tropiniuose ir subtropiniuose vandenynuose. Ji gali išaugti iki 45 cm ilgio, tačiau dažniausiai būna mažesnė nei 30 cm. Žuvies skraiduolės yra ypatingos tuo, kad gali skristi. Jos turi labai ilgus krūtininius pelekus, kurie veikia kaip sparnai. Žuvis skraiduolės gali nuskristi iki 200 metrų atstumą.
Žuvis ungurys spalvinimui Anguilla anguilla
Žuvis ungurys spalvinimui
Žuvis burbulas
Žuvis burbulas
Šamas spalvinimui Silurus glanis
Šamas spalvinimui. Šamas (Silurus glanis) yra didelė plėšri žuvis, gyvenanti gėlame vandenyje Europoje ir Azijoje. Jis gali išaugti iki 3 metrų ilgio ir 300 kilogramų svorio. Šamas yra ypatingas tuo, kad turi ilgą, smailų snukį ir daugybę smulkių aštrių dantų. Šamas minta įvairiomis žuvimis, moliuskais, varlėmis ir kitais vandens gyvūnais. Šamas yra didžiausia plėšri žuvis Europoje. Jis yra žinomas dėl savo agresyvaus medžioklės būdo ir gebėjimo išgyventi įvairiose vandens sąlygose. Šamas yra svarbi ekosistemos dalis ir vaidina svarbų vaidmenį kontroliuodamas kitų žuvų populiacijas.
Amphiprion žuvis klounas
Žuvis klounas. Žuvys klounai (Amphiprion) yra tropinių vandenynų žuvys, gyvenančios kartu su aktinijomis. Jos yra žinomos dėl savo ryškių spalvų ir įdomaus gyvenimo būdo. Žuvis klounas gali išaugti iki 15 cm ilgio. Jos yra mažos, bet labai ryškiai spalvotos. Žuvies klouno kūnas yra geltonas arba oranžinis, su juodomis ir baltomis juostelėmis.
Plekšnė spalvinti Pleuronectidae
Plekšnė spalvinti. Plekšninės (Pleuronectidae) yra žuvų šeima, kuriai priklauso daugiau nei 90 rūšių. Jos yra plačiai paplitusios visame pasaulyje, tiek jūrose, tiek gėluose vandenyse. Jos yra ypatingos tuo, kad jų akys yra vienoje pusėje galvos. Ši savybė leidžia joms medžioti iš apačios, kur jos yra mažiau matomos plėšrūnams. Plekšninės gali išaugti iki įvairių dydžių. Mažiausios rūšys užauga iki kelių centimetrų ilgio, o didžiausios – iki 1 metro ilgio.
Žuvis FUGU Tetraodontidae
Žuvys FUGU priklauso keturdantės pūsliažuvės šeimai (Tetraodontidae) yra plėšrios žuvys, gyvenančios šiltuose vandenyse visame pasaulyje. Jos gali išaugti iki 60 cm ilgio, tačiau dažniausiai būna mažesnės nei 30 cm. Keturdantės pūsliažuvės yra ypatingos tuo, kad gali išsipūsti, prisirydami vandens į skrandį. Tai padeda joms atbaidyti plėšrūnus.
Žuvis vaikams
Žuvis vaikams
Žvynuota žuvis
Žvynuota žuvis
Žuvytės akvariume
Žuvytės akvariume
Akvariumo žuvys, akvariumas
Akvariumo žuvys
Amūras spalvinimui Ctenopharyngodon idella
Amūras spalvinimui. Amūras (Ctenopharyngodon idella) yra karpinė žuvis, kilusi iš Pietryčių Azijos. Šiuo metu ji paplitusi daugelyje pasaulio šalių. Ji yra didelė žuvis, galinti išaugti iki 1,2 metro ilgio ir 30 kilogramų svorio. Paprastai sugaunama žuvis būna apie 60-80 cm ilgio ir 4-8 kg svorio. Amūras yra ypatingas tuo, kad minta tik vandens augalais. Jis yra labai efektyvus vandens telkinių valytojas, nes gali suvalgyti didelius kiekius vandens augalų.
Aukšlė spalvinimui Alburnus alburnus
Aukšlė spalvinimui. Aukšlė (Alburnus alburnus) yra karpinių šeimos žuvis, paplitusi Europoje ir Vakarų Azijoje. Ji gali išaugti iki 15 cm ilgio ir sverti iki 50 gramų. Jos kūnas yra padengtas sidabriniais žvyneliais, kurie lengvai iškrenta.
Karosas spalvinimui Carassius carassius
Karosas spalvinimui. Karosas (Carassius carassius) yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Ji yra plačiai paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Karosas gali išaugti iki 50 cm ilgio ir 2 kg svorio, tačiau dažniausiai būna mažesnis nei 30 cm ilgio ir 1 kg svorio. Karosas yra ypatingas tuo, kad yra labai atsparus aplinkos sąlygoms. Jis gali gyventi tiek sekliuose, tiek giliuose vandens telkiniuose, atsparus deguonies trūkumui. Karosas minta dumbliais, vabzdžių lervomis, dėlėmis ir moliuskais. Jis yra svarbus maistas kitoms žuvims, paukščiams ir žinduoliams, taip pat žvejams, nes lengvai sugaunamas.
Karšis spalvinimui Abramis brama
Karšis spalvinimui. Abramis brama, arba karšis, yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Ji yra paplitusi Europoje ir Azijoje, gyvena gėluose ir nevisai vandenyse. Karšis gali išaugti iki 75 cm ilgio ir 7 kg svorio. Jis yra žinomas dėl savo skanios mėsos, bet turinčios daug kaulų.
Ešerys spalvinimui.  (Perca fluviatilis)
Ešerys spalvinimui. Perca fluviatilis yra dažna gėlavandenė plėšrūnė žuvis, gyvenanti Europoje ir Azijoje. Ji yra žinoma dėl savo kovingumo ir grožio. Ešerys gali išaugti iki 50 cm ilgio ir 3,5 kg svorio. Ešerys yra plėšri žuvis, minta įvairiomis žuvimis, tokiomis kaip aukšlės, kuojos, raudės ir kitos, jie yra kanibalai. Ešeriai yra svarbūs žuvų populiacijos reguliatoriai.
Kilbukas spalvinimui Gobio gobio
Kilbukas (grūžlys, Gobio gobio) spalvinimui. Jis yra karpinių šeimos žuvis, paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Gružlys gali išaugti iki 20 cm ilgio ir 100 gramų svorio. Jis yra mažas, apvalus, su didelėmis akimis ir ūseliais kampuose. Gružlys turi dvi nugaros pelekus, iš kurių pirmasis yra spygliuotas, o ypatingas tuo, kad gyvena sekliuose, srauniuose vandenyse. Jis mėgsta slėptis po akmenimis ir augalų stiebais.
Kuoja spalvinimui, mekšrys, Rutilus rutilus
Kuoja spalvinimui. Kuoja (Rutilus rutilus) yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Ji yra plačiai paplitusi beveik visos Eurazijos gėlųjų vandenų žuvis. Kuoja gyvena įvairiuose gėluose vandenyse, įskaitant upes, ežerus, tvenkinius ir kanalus. Ji dažniausiai sutinkama lėtai tekančiuose vandenyse su daugybe augmenijos. Kuoja gali išaugti iki 50 cm ilgio ir 3 kg svorio. Tačiau dažniausiai jos būna 20-30 cm ilgio ir 1-2 kg svorio. Jos yra pagrindinis maistas didesnėms žuvims, pavyzdžiui, lydekoms, sterkams ir šamams.
Lašiša spalvinimui Salmo salar
Lašiša spalvinimui. Atlantinė lašiša (Salmo salar) yra anadroma žuvis, gyvenanti Šiaurės Atlanto vandenyne ir gėluose vandenyse, įtekančiuose į jį. Lašišos gali išaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti iki 36 kilogramų. Jos yra žinomos dėl savo ryškių spalvų, kai grįžta iš jūros į upes neršti. Jos yra ypatingos tuo, kad praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį jūroje, o neršti grįžta į upes, kuriose gimė. Ši migracija gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
Lynas spalvinimui Tinca tinca
Lynas spalvinimui. Linas (Tinca tinca) yra karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos, monotipinės lynų (Tinca) genties žuvų rūšis. Ji yra plačiai paplitusi žuvis Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Gyvena ežeruose, upėse, tvenkiniuose. Linas gali išaugti iki 60 cm ilgio ir 7,5 kg svorio. Paprastai linai būna 30-35 cm ilgio ir 0,5-1 kg svorio. Tai yra ypatinga žuvis, nes turi labai gleivėtą odą. Ši gleivė apsaugo liną nuo parazitų ir plėšrūnų. Linas yra dugninė žuvis, minta vėžiagyviais, lervomis, dėlėmis, apsiuvomis ir sliekais.
Meknė spalvinimui.  Leuciscus idus
Meknė spalvinimui. Meknė (Leuciscus idus) yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Ji gyvena gėlame vandenyje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Meknė gali išaugti iki 70 cm ilgio ir 3 kg svorio. Meknė yra ypatinga tuo, kad turi aukštą, plokščio kūno formą. Jos nugara yra tamsi, o šonai ir pilvas sidabriški. Meknė minta įvairiais vandens bestuburiais, įskaitant vabzdžių lervas, moliuskais ir kirmėlėmis.
Raudė spalvinimui, žiežula.  Scardinius erythrophthalmus
Raudė spalvinimui. Raudė (Scardinius erythrophthalmus), dar žinoma kaip žiežulė, yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Raudė gyvena gėlame vandenyje, dažniausiai lėtai tekančiuose upėse, kanaluose, ežeruose ir tvenkiniuose. Ji paplitusi Europoje ir Azijoje. Raudė gali išaugti iki 30 cm ilgio ir 1,2 kg svorio. Ji yra vidutinio dydžio žuvis. Raudė yra ypatinga tuo, kad turi ryškiai raudonas akis ir pelekus. Jos kūnas yra pilkai žalsvas arba auksinis, su sidabriniais šonais.
Šapalas spalvinimui , Leuciscus cephalus
Šapalas spalvinimui. Šapalas (Leuciscus cephalus) yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Ji yra paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Šapalas gali išaugti iki 60 cm ilgio ir 4 kg svorio. Šapalas (Leuciscus cephalus) yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Ji yra paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Šapalas yra stipri ir atspari žuvis, kuri gali gyventi įvairiose vandens sąlygose. Ji yra plėšri žuvis, minta įvairiais bestuburiais, žuvimis ir vėžiagyviais.
Saulės žuvis spalvinimui, Mola mola
Saulės žuvis, Mėnulio žuvis spalvinimui. Mėnulžuvė (Mola mola), dar žinoma kaip vandenyno saulė, yra didžiausia kaulinė žuvis pasaulyje. Ji gali išaugti iki 4 metrų ilgio ir sverti iki 2 tonų. Mėnulžuvės gyvena visuose tropiniuose ir subtropiniuose vandenynuose. Jų galima rasti prie vandens paviršiaus, tačiau jos taip pat gali pasinerti iki 600 metrų gylio. Mėnulžuvės yra ypatingos tuo, kad turi ploną, disko formos kūną. Jų galva yra maža, o akys yra išsidėsčiusios šonuose. Mėnulžuvės neturi dantų, todėl minta medūzomis ir kitais minkštakūniais gyvūnais.
Sykas spalvinimui, Coregonus lavaretus
Sykas spalvinimui. Coregonus lavaretus, dar žinomas kaip sykas, yra žuvis, gyvenanti Šiaurės pusrutulio gėlame ir brakšniame vandenyje. Jis gali išaugti iki 60 cm ilgio ir 3 kg svorio. Sykas yra ypatingas tuo, kad yra labai įvairus. Yra daug skirtingų syko formų, kurios skiriasi savo dydžiu, spalva ir gyvenimo būdu.
Ūsorius spalvinimui, Barbus Cyprinidae
Ūsorius spalvinimui. Ūsoriai (Barbus) yra karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvų gentis. Jie yra paplitę visame pasaulyje, tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse. Ūsoriai gali išaugti iki įvairaus dydžio, priklausomai nuo rūšies. Mažiausi ūsoriai yra maždaug 10 cm ilgio, o didžiausi gali būti iki 1 metro ilgio. Ūsoriai yra ypatingi tuo, kad turi ilgus, ūsus, kurie yra iš tikrųjų modifikuoti antakiai. Ūsai padeda ūsoriams aptikti maistą.
Vėgėlė spalvinimui, Lota lota
Vėgėlė spalvinimo piešinys. Vėgėlė (Lota lota) yra plėšri žuvis, gyvenanti ne tik gėlame vandenyje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ji gali išaugti iki 1,2 metro ilgio ir 32 kilogramų svorio. Vėgėlė yra ypatinga tuo, kad yra vienintelė menkinių (Gadidae) šeimos atstovė gėluosiuose vandenyse. Vėgėlė minta įvairiomis žuvimis, įskaitant kuojas, raudės, karšius, stintas ir kitas. Ji taip pat minta smulkiais vandens gyvūnais, tokiais kaip vėžiagyviai ir vabzdžiai.
Liūtžuvė (Pterois volitans)  spalvinimui
Liūtžuvė (Pterois volitans) yra žuvis, gyvenanti Indo-Ramiojo vandenyno koralinių rifų regione. Ji gali išaugti iki 45 cm ilgio ir sverti iki 1,3 kilogramo. Liūtžuvė yra ypatinga tuo, kad turi ilgus, plunksninius pelekus, kurių galai yra nuodingi. Šie pelekai yra skirti atbaidyti plėšrūnus, o tai nereguliuoja jų populiacijos ir šiuo metu bandoma sumažinti šios žuvies skaičių masiškai ją gaudant. Jos mėsa yra balta ir skani. Liūtžuvė vadinama viena gražiausių žuvų pasaulyje.
Melanocetus johnsonii, Ceratioidei velnio žuvis spalvinimui
Velnio žuvis, velniažuvė (Ceratioidei) yra giliavandenė žuvis, gyvenanti iki 6000 metrų gylyje. Ji gali išaugti iki 30 cm ilgio. Velniažuvė yra ypatinga tuo, kad turi dideles, ryškias lemputes virš galvos. Lemputės yra pritvirtintos prie ilgų stiebų, kurie gali būti ištiesinti arba susukti. Lemputėse yra bakterijos, kurios generuoja šviesą. Velniažuvė naudoja savo lemputes, kad pritrauktų grobį prie savo burnos. Ji yra svarbi giliavandenių ekosistemų dalis. Ji padeda reguliuoti kitų rūšių populiacijas. Velnio žuvis vadinama viena baisiausių ir keisčiausių žuvų pasaulyje.
Pacu žuvis spalvinimui.  Piaractus brachypomus
Pacu žuvis spalvinimui. Tai žuvis, turinti daugiausiai dantų (Piaractus brachypomus). Pacu yra gėlavandenė žuvis, gyvenanti Pietų Amerikoje. Ji gali turėti iki 120 dantų, kurie yra panašūs į žmogaus dantis. Pacu dantys yra naudojami smulkinti augalų maistą, tačiau jie taip pat gali būti naudojami gynybai arba grobio gaudymui.
Banginis ryklys spalvinimui. Rhincodon typus
Banginis ryklys spalvinimui. Rhincodon typus yra didžiausia žuvis pasaulyje, galinti išaugti iki 18 metrų ilgio ir sverti iki 40 tonų. Ji gyvena tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse, nuo paviršiaus iki 100 metrų gylio. Banginis ryklys yra ypatinga tuo, kad yra filtravimo žuvis. Ji minta planktonu, mažais žuvimis ir vėžiagyviais, kuriuos filtruoja iš vandens savo didžiule burna. Banginis ryklys yra neagresyvus ir nėra pavojingas žmonėms.
Buriažuvė (Istiophoridae) spalvinimui
Buriažuvės (Istiophoridae) yra ešeržuvių (Perciformes) būrio žuvys, kurios paplitusios vandenynų atogrąžų zonoje. Jos yra nuo 2,5 iki 5 metrų ilgio ir gali sverti iki 900 kilogramų. Buriažuvės yra ypatingos tuo, kad yra greičiausios žuvys pasaulyje. Jos gali išvystyti iki 110 km/h greitį. Šis greitis padeda joms greitai gaudyti grobį, kuris dažniausiai yra kitos žuvys, kalmarai ar kiti jūrų gyvūnai. Buriažuvės turi ilgą, smailų snukį, kuris padeda joms greitai ir tiksliai pataikyti į grobį.
Ančiuvinės žuvys (Engraulidae) spalvinimui
Ančiuvis spalvinimui. Ančiuvinės žuvys (Engraulidae) yra silkiažuvių (Clupeiformes) būrio žuvys, kurios paplitusios visose vandenynų tropinio ir vidutinio klimato juostose. Jos yra nuo 5 iki 30 centimetrų ilgio ir gali sverti iki 200 gramų. Ančiuvinės žuvys yra ypatingos tuo, kad yra labai gausios. Ančiuvinės žuvys gyvena paviršiniame vandens sluoksnyje. Jos yra pulkinės žuvys ir dažnai plaukioja dideliais būriais. Ančiuviai yra plėšrūs ir minta planktonu, vėžiagyviais ir kitais mažais vandens gyvūnais.
Oxudercinae spalvinimui.
Purvo žuvys, Oxudercinae spalvinimui. Šios žuvys yra žinomos dėl savo gebėjimo išgyventi tiek vandenyje, tiek sausumoje ilgą laiką ir mėgstančios vaikščioti po purvą. Jų dydis svyruoja nuo 5 iki 30 centimetrų. Purvo žuvys naudoja savo krūtinės peleką vaikščioti ir šokinėti sausumoje, turi storą odą, kuri padeda išvengti išdžiuvimo. Šios žuvys yra visaėdės, minta įvairiais mažais gyvūnais, įskaitant vabzdžius, krabus ir kitas žuvis, valgo dumblius ir kitus augalinius produktus. Ši žuvytė labai miela.
Paedocypris progenetica spalvinimui
Paedocypris progenetica yra mažiausia žuvis pasaulyje, kuri gali išaugti iki 8 milimetrų ilgio, jos svoris yra tik apie 0,001 gramo. Ji gyvena Sumatroje (Indonezijai priklausančioje saloje), mėgsta nedidelius užpelkėjusius durpingus vandens telkinius, kuriuose vandens rūgštingumas yra itin didelis. Ši žuvelė yra ypatinga tuo, kad gimsta jau apvaisintos ir iškart yra pasiruošusios dėti kiaušinius. Tai yra unikalus atvejis tarp žuvų. Žuvytė minta mikroskopiniais vandens gyvūnais, tokiais kaip vėžiagyviai ir protozojos. Ji gali suvalgyti iki 50% savo kūno svorio per dieną. Paedocypris progenetica nėra nuodinga, neturi jokių nuodų, kurie galėtų pakenkti žmogui.
Žuvis lašas spalvinimui (Psychrolutes marcidus). blobfish
Žuvis lašas spalvinimui (Psychrolutes marcidus). Ji yra giliavandenė jūros dugno žuvis. Ji gyvena 600-1200 metrų gylyje, kur slėgis yra kelis dešimtis kartų didesnis nei paviršiuje. Žuvis-lašas gali išaugti iki 60-70 centimetrų ilgio. Jos kūnas turi gleivėtą, mėsingą išvaizdą, kuri primena želės gabaliuką ir turi stiprų, nemalonų kvapą. Ši gleivė padeda žuviai išgyventi giliuose vandenyse, kur temperatūra yra žema ir nėra daug deguonies. Žuvis-lašas yra ypatinga tuo, kad yra viena bjauriausių žuvų pasaulyje, jos galva panaši į žmogaus veidą.
zuvys-spalvintiAtsiųsti PDF
zuvys-spalvintiAtsiųsti ZIP
image_printSpausdinti

Navigacija tarp įrašų

← Įvairūs žmonės 🙋🏻
Naminiai gyvūnai spalvinimui 🐮 →

Piešiniai

  • Animacija spalvinimui
  • Gamta spalvinti
  • Gyvūnai spalvinti
  • Mandalos spalvinti
  • Žmonės spalvinti
  • Įvairūs piešiniai
  • Užduotėlės, galvosūkiai
  • Vaikų piešiniai

Pamokos

  • Matematika pamokos
  • Kalba ir rašymas
  • Daugybos lentelė

Failai

  • Nemokami failai
  • Knygos atsisiuntimui

Žaidimas online

  • Žaidimas FERMA >> 🐮🐔🚜🥕
  • Mokinkis anglų kalbos >>
  • Rask skirtumus >>
  • Nuspalvink namą >>
  • Piešimas Online >>

Gal patiks

Liūtas karalius spalvinti

Liūtas karalius spalvinti 🦁

Surask pagal žodį

PEPE.LT 💗 - pramogos mergaitems | 2025