Vaskrs bojanka 🥚

Velykų šventė spalvinimui: kiaušiniai, kiškiai, zuikiai, viščiukai. Ši pavasario šventė yra lai populiari Lietuvoje. Velykos arba Prisikėlimo sekmadienis yra krikščionių šventė ir kultūrinė šventė, skirta Jėzaus prisikėlimui iš numirusių paminėti Tai Jėzaus Kristaus kančios kulminacija, prieš kurią prasideda gavėnia (arba Didžioji gavėnia), 40 dienų pasninko, maldos ir atgailos laikotarpis. Velykos kasmet švenčiamos skirtingomis datomis, priklausomai nuo to, kada įvyksta pilna pavasarinė mėnulio fazė. Velykų data yra apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę, kuri vadinama "Marsdeno formulė". Ši formulė apima keletą veiksnių, įskaitant mėnulio fazę, saulės poziciją ir kitus faktorius. Velykų data gali būti skirtinga tarp Vakarų ir Rytų krikščionių, nes jie naudoja skirtingus kalendorius. Rytų krikščionys naudoja Juliaus kalendorių, o Vakarų krikščionys naudoja Grigaliaus kalendorių. Jei kalbame apie Vakarų krikščionis, tai Velykos paprastai yra švenčiamos pirmąją sekmadienį po paskutinės pilnos mėnulio fazės, kuri įvyksta pavasarį. Viena iš šalių, kurioje Velykos yra viena didžiausių švenčių yra katalikiška Lenkija. Lenkijoje Velykos yra švenčiamos visoje šalyje, ypač miestuose. Šventė prasideda didžiąja penktadienio dieną, kuri vadinama "Geruoju penktadieniu". Šią dieną krikščionys atsimena Jėzaus Kristaus kentėjimus ir mirtį ant kryžiaus. Per Velykas Lenkijos krikščionys lanko bažnyčias, dalyvauja šventės mišiose, atlieka tradicines apeigas ir puoselėja šeimos tradicijas. Taip pat populiarus yra kiaušinių dažymas, Velykų pyragų kepimas ir maisto dalijimas skurdžiausiems. Kitos šalys, kuriose Velykos yra iškilmingai švenčiamos, yra Ispanija, Italija, Vokietija, Lietuva, Graikija ir kt. Kiekviena šalis turi savo unikalų būdą švęsti šią šventę, bet bendras dalykas yra tai, kad Velykos yra svarbi šventė, per kurią krikščionys atsimena Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Pastarųjų 5 metų Velykų datos: 2023 m. balandžio 16 d., 2024 m. kovo 31 d., 2025 m. balandžio 20 d., 2026 m. balandžio 5 d., 2027 m. balandžio 25 d.

Jaje sa srcima

Uskršnji zečevi. Zec kao simbol pojavio se u davna vremena. Paganske kulture su ga smatrale simbolom voća, obilja i plodnosti. U hrišćanstvu se zec smatrao i simbolom plodnosti i ponovnog rađanja, a Vaskrs je bio važan praznik vezan za preporod i novi život, pošto su hrišćani tokom ovog praznika slavili vaskrsenje Isusa Hrista. Tako se zec kao simbol vezuje za Uskrs zbog njegove povezanosti sa plodnošću i ponovnim rođenjem. Osim toga, u nekim zapadnim zemljama je tradicija da se deci ujutru ili uveče pokazuju tajna zečja gnezda i puste ih da traže uskršnja jaja koja su zečevi sakrili.

Zeke i jaja. Zašto farbaju jaja na Uskrs? Farbana jaja su stara tradicija koja datira još mnogo pre hrišćanstva i povezana je sa dolaskom proleća i ponovnim rođenjem prirode. U drevnim vremenima, jaja su smatrana simbolom novog života i plodnosti.

Margutis bojanka

Uskršnja korpa

Uskršnje jaje-tratinčica bojanka

Uskršnja jaja za margete

Uskršnji zečevi su naslikani

Velykų krepšelis. Prieš pat Velykas, bažnyčiose būdavo surengiami pusryčiai, kurie vadinami "grįžimo iš dieviškosios liturgijos pusryčiais". Šie pusryčiai apima kiaušinius, duoną ir vandenį, ir buvo suprantami kaip atgimimo ir naujo gyvenimo simboliai.

Uskršnja trpeza, posuđe

Uskrs za trpezom, slavlje

Uskršnje pile

Uskrs: zeko i pile bojanka

Uskršnja piletina mandala

Mnogo jaja bojanka. Danas su farbana jaja popularna tradicija i simbol Uskrsa koji pomažu u stvaranju prazničnog raspoloženja i odražavaju stare kulturne i verske tradicije.

Veliko jaje. Tradicionalno, uskršnja jaja se farbaju prirodnim bojama kao što su crveni luk, borovnice ili crvene maline. Jaja se obično farbaju u različite boje da bi se razlikovala i da bi se razumelo koja jaja kome pripadaju.

Pečena uskršnja patka. U nekim kulturama, poput južnih država Sjedinjenih Država ili Poljske, pečena patka je važno uskršnje jelo. Da li je pečenje patke za Uskrs prihvatljivo zavisi od porodične tradicije i kulture u kojoj živite ili potičete.

Poklonite jaje u boju

Daisi sa cvećem

Marigoldi su obojeni

Upregnuti zečići

Uskršnja korpa

Uskrs sa zečićima

Proleće, Vaskršnji blagoslov. Uskršnji blagoslov je hrišćanska tradicija koju većina hrišćanskih zajednica praktikuje na dan Uskrsa ili Uskršnje nedelje. Blagoslov je verski čin u kome se duhovnik (sveštenik ili episkop) moli za Božiju zaštitu, zaštitu i dobro za određenu osobu ili zajednicu upotrebom svete vodice ili drugog svetog simbola. Uskršnji blagoslov boga obično se obavlja u crkvama, ali može i na drugim mestima, na primer u divljini. Blagoslov je važan hrišćanski verski čin koji pomaže u jačanju jedinstva zajednice i snage vere.